Žymios Birštono datos, sukaktys 2012 metais


1382 m. - ,,…per  šaltį  ir  sniegą  (Ordino)  maršalas  paskyrė  žygį  prieš  lietuvius.  Priartėjus  prie  (lietuvių)  žemės,  jis  padalino  kariuomenę  į  tris.   Viena  nuėjo  Birštono  pilies  link,  bet  greit  atsitraukė,  antrą  matė  Punios  žemėje,  trečią  -  Alytuje.  Išskleidę  vėliavas  jie  darbavosi  kaip  priešai.  Nakčiai  kariuomenės  susijungia,  nakvoja  Semeliškėse,  prie  ežero.  Tą  naktį  stabmeldžiai sumuša pašarautojus.  Tų  stabmeldžių  vadas  buvo  Vytautas…”.  Taip  kryžiuočių  maršalo  Kuno  fon  Hatenšteino  1382-jų  metų  žygį  į  Lietuvą aprašė kryžiuočių  kronikininkas  Vygandas  Marburgietis.  Jis  pirmasis  pamini  Birštono  vietovės  ir  pilies  pavadinimą  istorijos rašytiniuose  šaltiniuose.

1387 m. didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila, pavesdamas savo broliui Skirgailai valdyti Trakų kunigaikštystę, rašte nurodo ir jos teritoriją, paminėdamas Birštoną su valsčiumi kaip ,,pilaitę su valsčiuku“, kurio dalis yra ir kairėje Nemuno pusėje.

1402 m. -  Kryžiuočių  žvalgų  kelių  į  Lietuvą  aprašymuose  minima  ,,sodyba  ties  sūriu  vandeniu”  ir  vadinama  ,,Birstein”,  ,,Birstan”,  kurioje  esanti  gerai  įtvirtinta  medinė  pilis,  sutvirtinta  žemėmis.

1557 m. – Vykdant  Žygimanto  Augusto  valakų  reformą  Birštono  karališkajam  dvarui priklausančioje  Sūduvos  girių  dalyje  buvo  įkurtos  dvi   vaitystės:  Paašmintos  (Ašmintos) su  Važatkiemio,  Kalvių  ir  Matuzevičių  kaimais -  turinti  98  valakus  žemės,  ir  Bagrėno  vaitystė  su  Bagrėno,  Rūdupio,  Giniūnų,  Bačkininkų,  Pagaršvio,  Liepaloto  kaimais,  turinčiais  116 (1’16) valakų  žemės  ir 105  ūkininkus.

1817 m. – Vilniaus  Universiteto  profesorius  Emanuelis  Liachnickis  surengė  ekspediciją  Birštono  mineralinio vandens  šaltiniams  tyrinėti.  Jo  ekspedicijos  tikslas  buvo  rasti  Druskupio  upelio  slėnyje  druskos  klodus. 

1862 m. dr. A.Renieras aprašė Birštono mineralinių vandenų veikimą, o gyd. N.Krasovskis išdėstė gydytojų patyrimą gydant Birštono mineraliniais vandenimis.

1862 m. -  Birštono kurorto  gydytojas  Anicetas Renieras,  prieš  tai  garsus  kurortologas,  dirbęs  Druskininkuose,  aprašė  Birštono  kurorto  šaltinius,  jų  gydomąsias  savybes,  jų  įtaką  žmogaus  organizmui.

1882 m. -  gydytojas  Ivanas  Radeckis  1879 metais  atradęs  Vytauto  kalno  papėdėje  ,,Vytauto”  (,,Viktorijos”)  šaltinį,  pasiekė,  kad  kurorto  savininkas  Ignacijus  Kvinta  šį  šaltinį  padarytų  prieinamu  naudojimui.  Priėjimui  prie  šaltinio  buvo  padarytas  tiltelis,  paties  šaltinio  kaptažas.  Vanduo  buvo  naudojamas  gėrimui,  sergant  virškinimo  ligomis.

1872 m. - valtimis keliavusį Nemunu žymus lenkų etnografas ir kultūros istorikas Zigmantas Gliogeris aprašė savo kelionių įspūdžius. Birštonas jį pasitiko kaimišku vaizdu :,,panemunėje ant eglaičių ištiestomis baltinamomis drobulėmis, šiaudais dengtomis pirkiomis, kurių beveik visos turėjo du galus. Šeima gyveno paprastame, dūminiame su mažais langeliais gale. Antrasis – skirtas vasarotojams priimti buvo šviesus, didesniais langais, nedažytomis bet švariais iššveistomis grindimis. Du jo kambariai apstatyti baldais. Miestelio gatvės negrįstos, aikštė apžėlusi piktžolėmis, daržai ir sodybos aptverti aukštomis tvoromis, mat gyventojai mėgo laikyti palaidus gyvulius“.

1882 m.-savo darbą ir stebėjimus Birštono kurorte gydytojas I. Radeckis apibendrino Sankt – Peterburge išleistoje monografijoje „Birštono mineraliniai šaltiniai ir jų poveikis organizmui“. Monografijoje autorius pateikia nemažai istorinių duomenų ir tuometinio Birštono aprašymą. Mineralinio vandens sudėtis ir jo poveikis aprašytas gretinant jį su kitų Rusijos ir Europos kurortų mineraliniais vandenimis.

1922 m. -  Birštono kurortas  buvo  nusavintas valstybės,  nes  po  pirmojo  pasaulinio  karo,  grįžusi  kurorto  savininkė  Miller-Kochanovskaja  ėmė  pardavinėti  likusius  neapiplėštus,  nesudegintus  kurorto  pastatus, kas  sukėlė  Lietuvos  šviesuomenės, ypač  medikų rūpestį. Kadangi tuomet Birštonas buvo vienintelis nepriklausomos Lietuvos kurortas ( Druskininkai buvo okupuoti lenkų).

1927 m. -  gydytojo  Jurgio  Venckūno  rūpesčiu  pastatytos  Birštono  kurorto  purvo  gydyklos  ir  gydymas  mineralizuotu  purvu  pirmą  kartą  masiškai  pradėtas  taikyti  Lietuvoje.

1932 m. - pušyne buvo atidaryta daktaro Švarco – Finkelšteino sanatorija diabetikams ir ginekologinėmis ligomis sergantiems gydyti.

1947 m. -  išgręžtas  pirmasis  kurorte  giluminis  mineralinio  vandens  gręžinys.  Vėliau  palaipsniui  buvo  atsisakyta,  siekiant  išsaugoti  min.  vandenų  resursus, natūraliai  trykštančių  šaltinių  ir  pradėtas  naudoti  giluminių  gręžinių  vanduo  tiek  gydymui,  tiek  pilstymui  į  butelius.

1967 m. -  įkurtas  kurortologijos  mokslinio  tyrimo  laboratorijos  filialas,  kurioje  buvo  tyrinėjamas  kurortinio  gydymo  efektyvumas,  kuriamos  naujos  metodikos,  nauja  aparatūra.  Čia   savo  daktarines  disertacijas  parengė  gydytojai  Jonas  Bunevičius,  Jonas  Naginevičius,  Galinda  Gorinienė  ir  kiti.

1972 m.- pastatytas naujas 150 vietų vaikų lopšelis – darželis. Tais pačiais metais buvo pastatytas naujas kino teatras, knygynas, trijų aukštų administracinis pastatas. Baigta  statyti  Olimpinė  irklavimo  bazė  ir  tais  pat  metais  į  Miuncheno  Olimpines  žaidynes  iškilmingai  išlydėti  čia  baigę  treniruotes  SSSR  olimpinės  rinktinės  irkluotojai.

1982 m. -   pastatytos  naujos  ,,Versmės”  sanatorijos  gydyklos.

 

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja

Angelė Sabaliauskaitė

 

  • Birštono savivaldybė

    • Savivaldybe
  • Sakralinis muziejus

    • Savivaldybe
  • Muziejų asociacija